1990-1991 Husqvarna TE 510: Primiršta enduro legenda, grįžtanti į dienos šviesą

Įvadas

Kai kalbama apie „enduro aristokratiją“, retai kuris kitas motociklas kelia tiek smalsumo, kiek trumpai gamintas Husqvarna TE 510. Vyko vos dvejus modelinius metus (1990–1991), tačiau šis švedų galiūnas suspėjo užkariauti savo nišą didelio tūrio dvitakčių aukso amžiuje. Sukurtas vairuotojams, trokštantiems ne tik žvėriškos galios, bet ir preciziško valdymo bekele, TE 510 tapo įdomiu keturtakčio autsaiderio pavyzdžiu atšiauriame segmente, kuriame visi kovėsi dėl dėmesio. Tad nušluostykime dulkes nuo šio senstelėjusio aparato ir pažiūrėkime, kodėl jis vertas pagarbos – ir kodėl gali papildyti jūsų klasikinių bekelės projektų sąrašą.

Dizainas ir pirmieji įspūdžiai

Pakanka pritūpti šalia TE 510, kad suprastum jo pagrindinį tikslą. Agresyvus, kampuotas kėbulas – vėlyvųjų 8-ojo dešimtmečio Husqvarna dizaino vizitinė kortelė – atrodo tarsi iškaltas iš granito. Sverdamas 131 kg (288,8 svaro) su visais skysčiais, jis stebėtinai lengvas daugiau nei 500 cm³ motociklui – už tai tenka dėkoti chromo-molibdeno plieniniam rėmui ir minimalistiniam požiūriui. 21 colio priekinis ratas (90/90 padanga) ir 18 colių galinis (140/90) iškart parodo, kad šis aparatas orientuotas į bekelę, o kuklus 9 litrų (2,38 galono) degalų bakas išduoda lenktyninę jo prigimtį.

Vairavimo pozicija paprasta, tačiau funkcionali. Aukštai iškelti vairai siūlo kovinę stovėseną, o siaura, menkai paminkštinta sėdynė (labiau primenanti užuominą nei komforto elementą) padeda išlaikyti žemą svorio centrą. Tačiau labiausiai į akį krenta to meto komponentų kokybė – Marzocchi priekinės šakės ir Sachs galinis amortizatorius buvo aukščiausio lygio įranga, o priekiniai ir galiniai diskiniai stabdžiai (1990-aisiais enduro klasėje dar buvę retenybė) liudija, kad Husqvarna itin rimtai žiūrėjo į stabdymo galią.

Variklio darbas: griaustinis iš Švedijos

Užvedus skysčiu aušinamą 503 cm³ vieno cilindro variklį, visas dėmesys sutelkiamas į jo sodrų baritoną. Iš 4 vožtuvų OHC bloko gaunant 53 AG prie 8 750 aps./min. (38,7 kW), TE 510 ne tiek „sprogdina“ iš vietos, kiek sklandžiai „išskleidžia“ savo galią. Skirtingai nei anų laikų dviejų taktų galingas smūgis, šis keturtaktis spartėja lyg nuo kalno riedanti lavina. 91,5 x 76,5 mm (3,6 x 3,0 col.) darbinio tūrio proporcijos ir 12:1 suspaudimo laipsnis užtikrina solidžią jėgą ir reikalauja kokybiškesnių degalų.

Siauruose takeliuose TE 510 žiba savo universalumu. Šešių pavarų dėžės perdavimo santykiai – tarytum šveicariško laikrodžio inžinieriaus darbas: pirmoji ir antroji pakankamai trumpos sudėtingiems kalnų ruožams, o penkta ir šešta leidžia šiam motociklui virsti tikru dykumų pabaisa. Gamintojo nurodoma 160 km/val. (99 mph) maksimalus greitis iš pradžių skamba drąsiai, bet pravažiavus tiesią bekelės atkarpą supranti, kad jam tai – tik žaidimas. Labiausiai stebina variklio paklusnumas: net ir važiuojant kuo lėčiausiu tempu trečia pavara, jis nestokoja noro paklusti, o gazo rankeną pasukus daugiau – atgyja akimirksniu.

Valdymas: šokio partneris ar jėgos dvikova?

Pasiekus greitį, TE 510 tampa tikru atradimu. Rėmas tobulai dera tarp tvirtumo ir lankstumo, lyg patyręs trial motociklas sušvelnina nelygumus ir sklandžiai laiko trajektoriją per duobėtus ruožus. Tie 131 kg, pajudėjus iš vietos, tarsi ištirpsta, užleisdami vietą vikrumui, dėl kurio gali raudonuoti net šiuolaikiniai 450-ukai. Marzocchi priekinės šakės (net 300 mm eiga) susidoroja tiek su motokroso trasų nusileidimais, tiek su paslėptais kelmo gumburais, o Sachs galinis amortizatorius neleidžia motociklui pernelyg sėsti staigiai akseleruojant.

Vis dėlto tai – ne naujoko motociklas. Agresyvi vairo geometrija verčia važiuoti aktyviai – TE 510 valdai ne tik rankomis, bet ir klubais. Jei trasa akmenuota ir stovima, motociklas tampa nepakeičiamu precizijos įrankiu. Vos tik atsisėdate, aukštai įrengtos kojų paminos (dėl reikalingos prošvaisos) greitai primena, kas čia vadovauja. Stabdžiai, nors anuomet buvo pažangūs, šiuolaikinių greičių situacijose reikalauja tvirtesnės rankos. Tačiau nedaug to laikotarpio motociklų tampa tokie gyvi, kai pradedi juos rimtai spausti.

Konkurencija: Dovydas prieš milžinus

1990-aisiais enduro pasaulį valdė dvitakčiai. TE 510 laukė negailestinga kova:

• KTM 500 EXC (Dvitaktis): Maždaug 20 % lengvesnis ir „apokaliptinės“ galios, bet reikalaujantis labai daug priežiūros
• Yamaha WR500Z: Karalius kalbant apie viršutinių apsukų „sprogimą“, bet kartais itin staigus galios šuolis gali lengvai išmušti iš vėžių
• Honda XR600R: Nors ir „neužmušamas“ klasikinis modelis, jo 136 kg (300 svarų) svoris labiau tinka dykumoms nei ankštoms miško trasoms

Husqvarna žibėjo ten, kur norėjo suderinti dvitakčiams būdingą vikrumą su keturtakčių ištverme. Ji aplenkė Honda valdymu, pranoko KTM patikimumu ir užkariavo simpatijas nuožmei Yamaha konkurencijai priešpriešoje. Šiuolaikiniam motociklininkui jis patiktų dėl dvipusės asmenybės – pakankamai švelnus lėtesniems takams, bet pakankamai alkanas, kai reikia lėkti „hare scrambles“. Silpnoji vieta? Net naujiems sonuomet stigo dalių prieinamumo. Tie, kas jį įsigijo, neretai tapo savamoksliais mechanikais.

Priežiūra: kaip išlaikyti legendą gyvą

Šioje srityje TE 510 pelno savo vietą „MOTOPARTS.store“. Nors pats motociklas išties tvirtas, aukštų apsukų variklis reikalauja atidumo:

• Vožtuvų reguliavimas: Kas 40 variklio darbo valandų. „Shim-under-bucket“ konstrukcija reikalauja kantrybės, tačiau ilgiau išlaiko reikiamus parametrus
• Aušinimo sistema: Atnaujinkite į šiuolaikinį didesnės srovės radiatorių (turime tiksliai tinkančių variantų), kad apsisaugotumėte nuo perkaitimo
• Karbiuratorius: Originalus „Dell’Orto PHF 40DS“ veikia puikiai… jei tik švarus. Apsvarstykite ultragarsinio valymo rinkinį
• Grandinė ir žvaigždutės: 1990 metais O-ring tipo grandinės buvo retenybė. Mūsų X-ring rinkiniai sumažina priežiūrą net 60 %
• Stabdžių atnaujinimas: Pakeiskite originalias kaladėles į sinterines, jei norite aštresnio stabdymo su esamais diskais

Skysčiu aušinamo variklio išsigelbėjimas yra paprasta konstrukcija – nėra balansinių velenų ar antrinių oro sistemų, kurios galėtų sugesti. Jei reguliariai keisite alyvą (kas 15–20 valandų), stebėsite svirties guolius ir sumontuosite šiuolaikinę ličio bateriją, ši Husky tarnaus ilgiau nei pasiryšite ją valdyti.

Išvada: kultinė klasika, kuri vis dar gali

Važiuoti su TE 510 šiandien – tai ne šiaip nostalgijos pliūpsnis, o pamoka apie gryną, analoginį intensyvumą. Tai motociklas, gimęs grynų mechaninių aparatų saulėlydyje, dar iki EFI ir traukos kontrolės eros, gerokai sušvelninusios aštrius kampus. Nors jam gali stigti modernios elegancijos, tai kompensuoja žaliai jaučiama mechanine sąveika. Kiekvienas akmenukas, kiekvienas gazo suktelėjimas, kiekvienas pavaros perjungimas praeina per rankenas ir sėdynę.

Restauratoriams TE 510 – reta galimybė įsigyti homologuotą išskirtinumą už vis dar prieinamą kainą. Vairuotojams – priminimas, kad kartais būtent „netobulas“ motociklas išmoko daugiausiai. O mums, „MOTOPARTS.store“, šis modelis – riedantis atsakymas, kodėl esame čia: kad mechaninės legendos liktų gyvos, atliekant kiekvieną atnaujinimą, remontą ar kvapą gniaužiančią kelionę.

Pasiruošę vėl prakalbinti savo TE 510? Apsižvalgykite mūsų kruopščiai atrinktuose „Husqvarna“ patobulinimuose ir OEM lygiaverčių dalių asortimente – nes klasika nusipelno šiuolaikinio patikimumo.

---

Specifikacijų lentelė

---